Lieknėjimo pleistrai per pastaruosius metus tapo viena populiariausių transderminių priemonių, siekiant lengvesnio svorio kontrolės proceso ir geresnės savijautos. Pagrindinė idėja paprasta – veikliosios medžiagos tiekiamos per odą, taip išvengiant virškinimo trakto apkrovos. Mokslinėje literatūroje transderminis tiekimas aprašomas kaip mechanizmas, kai medžiaga per raginį sluoksnį palaipsniui patenka į gilesnius audinius ir kraujotaką (Alkilani ir kt., 2015). Tai patogi vartojimo forma, tačiau svarbu suprasti realius jos galimybių rėmus: ne kiekviena medžiaga prasiskverbia pakankamai, o tradicinėje medicinoje naudojami augalai dažniau susiję su virškinimo funkcijos palaikymu nei tiesioginiu riebalų deginimu.
Transderminė sistema medicinoje taikoma seniai, tačiau būtent „svorio metimo pleistrai“ neturi tvirtų, didelės apimties klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų reikšmingą riebalinio audinio mažėjimą vien dėl pleistro naudojimo (Federal Trade Commission, 2004; 2007). Europos institucijos taip pat aiškiai reglamentuoja, kokie sveikatingumo teiginiai gali būti leidžiami — dauguma botaninio pobūdžio teiginių, susijusių su svorio reguliavimu, yra „on hold“ statuso, t. y. kol kas nepatvirtinti kaip galiojantys visoje ES (Europos Komisija, 2025). Kitaip tariant, lieknėjimo pleistrai gali būti naudojami kaip papildoma priemonė šalia mitybos, judėjimo ir miego, bet ne kaip vienintelė svorio mažinimo strategija.
Vienas svarbiausių transderminių produktų privalumų – pastovus medžiagų išsiskyrimas. Skirtingai nei papildai tabletėmis, kuriems būdingas greitas koncentracijos šuolis, pleistras palaiko tolygesnį įsisavinimą. Tačiau mokslas pabrėžia, kad energijos balanso dėsnis išlieka pagrindinis svorio pokyčio veiksnys: norint mažinti svorį, būtinas kalorijų deficitas, kurį paprastai sudaro mitybos pokyčių ir fizinio aktyvumo derinys (Kim ir kt., 2020; NHS, 2023). Todėl pleistrai gali būti naudingi tik kaip papildantis, o ne pakeičiantis veiksnys.
NÁYA pleistrų sudėtyje naudojamas augalinių ekstraktų derinys, tradiciškai siejamas su virškinimo komforto palaikymu. Tai triskiautės pinelijos šaknys (Pinellia ternata), gudobelės vaisiai (Crataegus pinnatifida), senos lapai (Folium Sennae), aštrialapės atraktylodės šakniastiebiai (Atractylodes lancea), fermentuoti augaliniai milteliai (Medicated Leaven), rabarbaro šaknys ir šakniastiebiai (Rhei Radix et Rhizoma) ir imbiero šakniastiebiai (Rhizoma Zingiberis). Kiekvienas iš jų nagrinėjamas fitocheminių savybių ir tradicinio naudojimo kontekste: pavyzdžiui, Pinellia ternata mokslinėse apžvalgose aptariama dėl virškinimo diskomforto mažinimo ir būtinybės žaliavą apdoroti tradiciniais metodais dėl natūralių dirginančių savybių (Bai ir kt., 2022). Gudobelės vaisiai tiriami dėl galimo poveikio lipidų ir angliavandenių apykaitai, tačiau klinikinio poveikio svorio mažėjimui žmonėms patikimai nepatvirtina net ir naujesni tyrimai (Dehghani ir kt., 2019). Senos lapai ir rabarbaro šaknys yra pripažintos bei oficialiai registruotos kaip trumpalaikio poveikio laksatyvai – jų funkcija yra tuštinimosi palengvinimas, o ne ilgalaikio svorio mažėjimo skatinimas (Europos vaistų agentūra, 2018; 2020). Atraktylodė ir Shen Qu dažniausiai siejami su tradiciniu virškinimo fermentų aktyvumo palaikymu (Tu ir kt., 2020; Fu ir kt., 2020). Imbieras yra vienas plačiausiai tyrinėjamų augalų virškinimo komforto srityje, ypač dispepsijos atveju, tačiau riebalinio audinio mažinimo efektas žmonėms moksliškai neįrodytas (Nikkhah Bodagh ir kt., 2019).
Tai reiškia, kad NÁYA pleistrų sudėtis yra labiau susijusi su virškinimo sistemos palaikymu, galimu pilvo pūtimo mažėjimu, komforto jausmo didėjimu, o ne tiesioginiu riebalų deginimu. Tai svarbi žinutė, kurią rekomenduojama suprasti prieš pradedant bet kokį augalinės kilmės produktą. Joks augalinis ekstraktas (įskaitant imbierą, gudobelę ar atraktylodę) moksliškai nėra pripažintas kaip pakankamas vienintelis svorio mažinimo veiksnys be mitybos korekcijų (EFSA, 2012–2024).
Pleistrų naudojimas yra paprastas: juos rekomenduojama klijuoti ant švarios, sausos odos ir keisti pagal instrukciją. Vyresni tyrimai nurodo, kad odos dirginimas yra dažniausias šalutinis efektas, todėl rekomenduojama rotuoti klijavimo vietas ir stebėti individualią reakciją (EMA, 2018; 2020). Asmenys, turintys lėtinių ligų, vartojantys vaistus ar turintys jautrią odą, turėtų pasitarti su sveikatos specialistu.
Realistiškai tikėtis reikėtų nuosaikių rezultatų: virškinimo komforto pagerėjimo, pilvo pūtimo sumažėjimo ar bendro savijautos lengvumo. Šie efektai gali padėti žmogui lengviau laikytis sveikesnės mitybos rutinos, o tai – svarbiausia svorio pokyčio dalis. Transderminiai produktai nėra vaistai ir jų užduotis nėra pakeisti mitybos deficito, tačiau jie gali papildyti kasdienę rutinos dalį, ypač tiems, kuriems patogesnis lėtas ir pastovus augalinių komponentų išsiskyrimas.
Jeigu norite išbandyti natūralios sudėties pleistrus, sukurtus virškinimo komfortui palaikyti, kviečiame susipažinti su www.naya.lt mūsų svetainėje. Čia rasite tikslią sudėtį, naudojimo instrukcijas ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.